Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

Informaciniш inovacijш бdiegimo strategija ir taktika (kursinis darbas) Vilnius, 1998 Turinys: Anotacijos (lietuviш ir anglш kalbomis) 1. Бvadas 2. Inovacijш reikрmл 3. Inovaciniш veiksmш planavimas valstybлs mastu. Tendencijos Europos Sаjungoje 4. Inovaciniш technologijш programa ESPRIT 5. Strateginл technologijш vadyba, jos sudedamosios dalys.

Lietuvos aktualijos 6. Iрvados 7. Literatыros sаraрas 8. Priedai 24 Anotacija Kursinio darbo tikslas buvo iрnagrinлti informaciniш inovacijш бdiegimo aspektus, problemas, aptarti bыdus ir nuрviesti bendras vystymosi tendencijas рioje srityje. Kursiniame darbe pateikiama informaciniш inovacijш analizл, apibrлюimas, jш vieta kitш inovacijш tarpe. Iрnagrinлtos bendros tendencijos Europoje informaciniш inovacijш vystymo srityje, taip pat pateikta

trumpa konkreиios programos apюvalga su prioritetinлmis sritimis ir konkreиiu jш finansavimo planu. Apюvelgiant tendencijas Europoje buvo stengiamasi akcentuoti tai, kas gali bыti labiausiai aktualu Lietuvai. Юinia, kad ne visos Europoje sprendюiamos problemos jau atлjo iki mыsш. O kai kurios, kurias mes sprendюiame dabar, Europoje buvo iрsprжstos jau anksиiau. Dлl рios prieюasties kursiniame darbe taip plaиiai aptarti

Europos Sаjungos institucijш darbai. Ir galiausiai pabandyta panagrinлti рiuo metu vykstanиias inovacijas vienoje iр informaciniш inovacijш sriиiш (kaip standartinлs) Lietuvoje. Summary The purpose of this work was to review aspects of implementing information innovations, their problems, make analysis of methods and throw a light on the current situation. There are analysis of information innovations, definition, their place among other innovations.

Common tendencies in implementing Europe’s information innovations are listed in this work too. Here you’ll find short review of concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan listed. When making review of basic tendencies in Europe the main attention was paid to most actual of them for Lithuania. It’s known that not all problems, actual for EU, are important for us too (they didn’t come yet).

And some of them, which are already solved in EU, are very actual for us now. That;s why so great attention was paid to works of EU institutions. Finally, it was made attempt to review current Lithuania’s innovations problems in small group of information innovations (this small group was taken for example as common). I. Бvadas Prieр pradedant nagrinлti informaciniш inovacijш бdiegimo strategijа

ir taktikа reiktш apsibrлюti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai jш tarpe priklauso informacinлs inovacijos, kа vadiname informacinлmis inovacijomis. Бvairыs рaltiniai siыlo бvairius inovacijш apibrлюimus, vieni jш konkretesni, kiti - labai abstraktыs, bet visur paиia bendrаja prasme inovacijos suprantamos kaip naujш, iki tol nebuvusiш dalykш iрradimas ir бdiegimas. Iki рiol ginиijamasi inovacijos turлtш bыti suprantamos kaip naujos technologijos, kaip

konkretus rezultatas (gaminys, бrenginys ir pan.) ar kaip naujш dalykш бdiegimo procesas. Рiame darbe inovacijos (konkreиiai - informacinлs inovacijos) bus traktuojamos kaip jau юinomas, iрrastas, turimas rezultatas - ir didюiausias dлmesys skiriamas рiш inovacijш pritaikymo bыdams ir problemoms aptarti. Informacinлms inovacijoms kitш inovacijш tarpe pastaruoju metu tenka vis didesnis dлmesys ir vaidmuo, jos tampa viena iр sparиiausiai besivystanиiш sriиiш.

Kaip informacinлs inovacijos рiame darbe bus suprantamos visos inovacijos, skirtos duomenш perdavimo ir apdorojimo efektyvumui pagerinti. Б рiш inovacijш tarpа patenka visa didюiulл kompiuterinлs technikos grupл, taip pat nemaюa dalis elektronikos srityje sukuriamш gaminiш. Informacinлs inovacijos priklauso techniniш-technologiniш inovacijш grupei. Tai didюiausiа praktinж reikрmж turinиiш ir labiausiai paplitusiш inovacijш grupл.

Tai grupл, kuriai priklausanиios inovacijos, yra labiausiai apиiuopiamos ir bыtent рiai grupei sukurti ir taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai, рiai grupei inovacijш skiriamos didюiausios бvairiш fondш lлрos. II. Inovacijш paиiose бvairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas maюa kam kelia abejoniш. Kiekvienas naujas iрradimas, leidюiantis patobulinti ir pagerinti mus supanиiа aplinkа iр pat pradюiш sutinkamas labai optimistiрkai.

Bet kokia inovacija neрa savyje tokias teigamas pasekmes: • leidюia plлsti, gerinti mokslinж bazж, kuri buvo naudota рiai inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms; • kyla moksliniш darbuotojш (inovacijos autoriш) kvalifikacija ir didлja jш patirtis; • bent kuriam laikui atkreipia visuomenлs dлmesб б рios inovacijos pagalba sprendюiamа ar iрsprжstа problemа (o daюniausiai, kaip rodo praktika, inovacijos vis dлlto problemш pilnai neiрsprendюia, o jei ir iрsprendюia, tai akivaizdюiau

matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios labiau uюslлptos, problemos); • inovacijos autorius atsiduria dлmesio centre, tokiu bыdu skatinami kaюkа panaрaus pasiekti ir kiti potencialыs inovacijш kыrлjai; • sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui бvairias inovacijos бdiegimo stadijas vykdanиiш institucijш, tokiu bыdu atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali iррaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejanиiose (pavyzdюiui - organizacinлje, juridinлje)

srityse; Atkreipkite dлmesб, kad visus рiuos privalumus turi dar neбdiegta, galbыt netgi dar juridiрkai neapiforminta inovacija. Inovacijos vertл nepalyginamai iрauga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip bebыtш gaila, bet iki praktinio pritaikymo stadijos ateina tik labai nedidelл dalis inovacijш. Praktiрkai pritaikyta inovacija papildomai бgyja dar tokius privalumus: • atneрa firmai (бmonei, organizacijai) daugiau ar maюiau matomа ekonominж naudа; • gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje),

paюymлtina, kad be kartas nuo karto realizuojamш inovaciniш sprendimш firma negali iрsilaikyti ir бsitvirtinti rinkoje; • inovacija, kaip taisyklл, neрa savyje firmos tiekiamos produkcijos kokybлs gerinimа ar kainos maюinimа, dлl ko iрloрia galutinis vartotojas; • paskatina kitш firmш-konkurentш inovacijш paieрkа ir diegimа ir pan. Iр vienos pusлs inovacijш reikрmж sunku pervertinti, taиiau iр kitos pusлs iрkyla labai nemaюas pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines paюiыras рiuo klausimu - prasideda aklas inovaciniш

sistemш kopijavimas, neatsiюvelgiant б konkreиias ekonomines sаlygas, kas beveik visiрkai panaikina aukриiau iрvardintus praktiрkai pritaikytos inovacijos privalumus. III. Inovaciniш veiksmш planavimas valstybлs mastu. Tendencijos Europos Sаjungoje 1996 m. lapkriиio 20 d. Europos Komisija priлmл Pirmаjб Europos inovaciniш veiksmш planа (The

First Action Plan for Innovation in Europe) [3]. Рis svarbus strateginis dokumentas pateikл bendrаjа schemа inovaciniams procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties prioritetinлmis priemonлmis, kuriш turi imtis Europos Komisija kaip vykdomasis Europos Sаjungos organas. Kodлl Lietuvai svarbios рio nedidelio leidinio idлjos ir kuo jis gali bыti mums naudingas? Lietuva, юengdama б Vakarш Europа, susiduria ir susidurs su tomis paиiomis politinio,

ыkinio, intelektinio ir kultыrinio gyvenimo problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O vienas iр dalykш, jaudinanиiш Europos politikos ir ekonomikos plлtros ideologus, yra inovacijш gamyboje ir paslaugш sferoje stoka. Юmonлs, gavж mandatа vienokiu ar kitokiu mastu koordinuoti Europos Sаjungos ыkб ir mokslа, yra sunerimж, matydami, jog

Europa vis labiau atsilieka nuo pagrindiniш konkurentш Jungtiniш Valstijш ir Japonijos kurdamos bei diegdamos naujas technologijas (o ypaи рis atotrыkis ryрkiai matyti informaciniш inovacijш srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir Japonija). Paradoksalu, jog Europa, iрlaikydama рimtametes universitetines tradicijas, moksliniш pasiekimш poюiыriu bыdama tarp lyderiш, kai kuriose srityse aiрkiai pirmaudama, komercinio бgyvendinimo

sferoje praranda pozicijas. Prieюasиiш esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti menkas mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti skirta tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie 2,7% BVP. Kitos svarbios kliыtys inovacijoms Europoje: menka mokslo orientacija б pramoninius poreikius,

neadekvati mokymo sistema, nepakankamas mokslininkш ir inюinieriш mobilumas, nelankstus finansavimas bei mokesиiai, nepalanki teisinл aplinka. Tai vis duomenys iр “Pirmojo veiksmш plano” pirmtakлs “Юaliosios inovacijш knygos” (Green Paper on Innovation) [1], kuriа pateikл Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir E.Cresson. “Юaliojoje inovacijш knygoje” iрkeltos tikrai aktualios problemos, ir tai liudijo vлliau sekж gausыs aukрto lygio debatai, kuriuose dalyvavo ir politikai,

ir mokslininkai, ir pramonininkai. Бvairiш nuomoniш jыroje vieningai skambлjo balsai, kad inovacinio poюiыrio deficitas yra reali Europos Sаjungai iрkilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir globalinio sprendimo. Taip pat buvo atkreiptas dлmesys б tarpvalstybiniш susitarimш bыtinybж, akcentuota nacionalinл бvairovл bei skirtinga regionш situacija. Akcentuota ir tai, kad naujos technologijos - tai ir nauji gaminiai ir paslaugos, kurianиios naujas rinkas, tai papildomos darbo vietos bei gyvenimo sаlygш pagerinimas,

taigi ir socialiniш problemш sprendimas. “Юaliosios inovacijш knygos” бюvelgtas ir iрkeltas problemas “Pirmasis veiksmш planas” paverиia strateginiais veiksmais. Dokumento struktыra labai aiрki tris prioritetш grupes atitinka trys veiksmш kryptys: • inovacijш kultыros skatinimas; • inovacijoms palankios aplinkos sukыrimas; • mokslo orientavimas б inovacijas. Siыlomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis nacionaliniu ir tarptautiniu, t. y.

Europos Sаjungos lygmeniu. Aukрtesnбjб lygmenб turлtш бgyvendinti Europos Komisija. Inovacijos yra minties bыsena, reikalaujanti kыrybiрkumo, plataus akiraиio, verslo dvasios, drаsos rizikuoti, trumpiau sakant, inovacinis mаstymas yra dalis bendro kultыros lygio, kurio plлtra, savo ruoюtu, daug priklauso nuo рvietimo ir suaugusiшjш mokymo. Tai visш pirma yra vyriausybinio lygio rыpestis. Рvietimo ir mokymo sistemos turлtш orientuoti б inovacinб

mаstymа, ugdyti kыrybiрkumа. Viena iр Europos iniciatyvш рia linkme yra “Mokymas informacinлje visuomenлje”, sudaranti galimybes pasinaudoti naujausiш technologijш galimybлmis юiniш perdavimo procesui gerinti. Nuolatinis рvietimas reikalingas ir pramonei, ypaи smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes viena iр kliыиiш smulkiosioms inovacinлms бmonлms yra юiniш stoka ir informacijos brangumas. Reikia kurti visuomenлs remiamа inovacijш skatinimo bei technologijш perdavimo infrastruktыrа, б рб

procesа бtraukiant ir pramonж, kuriai inovacijш kыrimas ir бgyvendinimas tampa gyvybiрkai svarbiu, norint uюtikrinti produkcijos konkurentingumа. Poreikis tarpregioniniam bendradarbiavimui ir aukрtas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama inovacijш kultыros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities vizija, bet ir kasdieniu poreikiu. Inovacijoms reikia ruoрti dirvа. Nauji mokslo ir pramonлs santykiai formuojami ne tuриioje vietoje, o jau nusistovлjusioje teisinлje,

administracinлje ir fiskalinлje aplinkoje. Svarbiausi teisinлs sistemos darbai Europos Sаjungoje patentinлs ir kitш pramoninлs nuosavybлs teisлs rырiш harmonizavimas. Tai aktualu ne tik kыrлjui, bet ir intelektinлs nuosavybлs pirkлjui: abu yra suinteresuoti apsaugoti iрradimа teisiniш dokumentш siena. Ir рios procedыros turi bыti pakankamai paprastos bei pigios. Inovacijш бgyvendinimas neretai yra susijжs su didesne nei бprasta verslo rizika, todлl kapitalas ne

visada noriai suka б inovacines бmones. Europos Sаjungos valstybлs turлtш pasirыpinti sukurti paskolш, garantijш, draudimo sistemа, kuri skatintш rizikos kapitalo panaudojimа naujoms technologijoms bei paslaugoms kurti. “Pirmojo veiksmш plano” autoriш nuomone, б rizikos kapitalo sferа verta kreipti draudimo ir pensijш fondus. Ypaи reikлtш skatinti tarptautinio kapitalo panaudojimа rizikingiems projektams, sudarant jiems patrauklias sаlygas. Vienas iр tokio patrauklumo bыdш galлtш bыti rizikos pasidalinimas

tarp privaиiш investuotojш ir valstybлs. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose potencialыs investuotojai galлtш gauti daugiau informacijos apie naujausiш technologijш perspektyvumа, rinkos prognozes, nes kol kas viena iр rezervuoto rizikos kapitalo poюiыriш prieюasиiш informacijos stoka. Mokslo finansavimas vien iр valstybлs saujos yra nepakankamai efektyvus, todлl tiesioginiш pramonлs ir mokslo ryрiш skatinimas bei rлmimas teikia plaиias papildomo mokslo finansavimo galimybes.

Reikia sudaryti teisines ir ypaи finansines sаlygas бmonлms, investuojanиioms б naujш techologijш kыrimа ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio potencialo ir finansiniш galimybiш disbalansas ryрkiai iрkyla, kalbant apie atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. maюas бmones, kurias sudaro “iрeiviai” iр universitetш. Turлdami stiprш intelektinб potencialа bei naujausias mokslш юinias, jie stokoja lлрш idлjoms бgyvendinti, o sustiprлjus finansiрkai, tampa aktualiais tvirti ryрiai su buvusia mokslo бstaiga,

nes iрsineрtosios юinios greitai pasensta. Valstybлs parama mokslo ir technikos parkams (kaip vienai iр verslo inkubavimo formш) padidintш tokiame mikrosociume susibыrusiш бmoniш iрgyvenimo galimybes. Reikalinga visokeriopai skatinti ir kitos inovacijш paramos infrastruktыros kыrimа bei plлtrа Inovacijш paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame lygmenyje Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme),

INNOVATION, EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra galingi tarptautinio Europos Sаjungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai plaиios galimybлs dalyvauti bendruose projektuose su partneriais iр kitш valstybiш, keitimasis patirtimi, mokslininkш ir inюinieriш mobilumo didinimas, suaugusiшjш рvietimas. Konkretus ir lakoniрkas inovacijш planas atliepia dabartinлs Vakarш Europos inovacijш poreikius ir vienydamas nukreipia pastangas reikiama linkme.

Ir “Юaliosios knygos”, ir “Pirmojo veiksmш plano” bendras vardiklis yra inovacijos, kurios иia suvokiamos gana plaиiai. Рiandieniu supratimu, aktualiu mokslo, technologijш ir ыkio plлtotei, inovacijos yra: • sлkmingas naujoviш kыrimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje; • gaminiш asortimento bei jш rinkш atnaujinimas ir praplлtimas; • naujш gamybos, tiekimo ir platinimo metodш бtvirtinimas; • vadybos, darbo organizavimo, darbo sаlygш keitimas. Inovacijш gamyboje ir paslaugш sferoje rezultatas - naujш produktш,

paslaugш kыrimas, dinamiрka pramonлs plлtra, rinkos niрш uюkariavimas ir naujш rinkш sukыrimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir iрradybos rezultatш panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastangш. Todлl mыsш visuomenл, nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir kultыrinio progreso рalikelлje, turi kurti palankiа aplinkа naujam verslui. Иia dominuojantis koordinavimo ir skatinimo vaidmuo turлtш tekti valstybei, kurios pareiga - formuoti

inovacinлms firmoms palankiа бstatymш, ekonominж, finansinж ir informacinж bazж, trumpiau tariant, kurti ir бgyvendinti palankiа valstybinж inovacijш politikа. Suvokimas, kad inovacijos yra valstybinio rыpesиio objektas, Lietuvoje tik dabar tampa kыnu. Valstybл turi suformuluoti aiрkius tikslus ir bыdus uюsibrлюtam tikslui pasiekti. Lietuvoje, kaip ir Europoje, parama inovacijoms ir inovaciniam verslui turлtш tapti visuomenлs

rыpesиiu. Pasaulinл pastarшjш dviejш deрimtmeиiш patirtis parodл, kad inovaciniuose procesuose didelб vaidmenб vaidina smulkaus ir vidutinio verslo бmonлs, kurios, neюiыrint kai kuriш trыkumш, efektyviai stumia technologinб progresа, kuria ir бgyvendina daug perspektyviш idлjш. Statistika neginиijamai бrodo, jog vienokiа ar kitokiа paramа gaunanиiш naujш smulkiojo verslo бmoniш “mirtingumas” nepalyginti maюesnis, o efektyvumas - didesnis nei panaрiш бmoniш, бkurtш “laukinлs rinkos”

sаlygomis. Globalinлs inovacijos рvietime, pramonлje ir paslaugш sferoje neбmanomos be dideliш pokyиiш юmoniш mаstyme. Per daugelб metш tvirtai бsiрaknijusiш nuostatш neiрmesi per vienа dienа. Todлl bene svarbiausia - apskritai mentaliteto kitimas. Nыdienos aplinka daюnai yra ne tik indiferentiрka, bet net ir prieрiрka naujiems poюiыriams. Sustabarлjжs poюiыris stengiasi tvirtai uюremti duris naujoviш skersvлjams.

Рimtmeиiais Europoje mokslas, kaip ir pats юiniш kaupimas, buvo laikomas savaimine vertybe. Didюiшjш mokslininkш darbai paprastai neturлjo nл menkiausios merkantiliрkumo intencijos (garsios iрimtys - Archimedo iрradimai). Universitetinio mokslo prestiюas labai stiprus ir dabar. Taиiau pasaulis pasikeitл. Mokslas XX-ajame amюiuje pasidarл labai brangus, tad aprлpti visas dabartines paюinimo sritis negali sau leisti net paиios turtingiausios рalys.

Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie technologiniш ыkio poreikiш, rasdamas рiame bendradarbiavime reikiamus finansavimo рaltinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir aktualiems visuomenлs poreikiams, tik dabar skinasi keliа Lietuvoje. Dar prieр porа metш юodюiai “mokslo komercializavimas” tыlam buvo tik nieko nesakanti frazл, o neretai sukeldavo netgi prieрiрkumа. Pageidavimas, kad mokslo darbai bыtш kiek galima daugiau orientuoti б praktinб panaudojimа, dar ir

dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo prestiюo юeminimas. Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti apиiuopiamа naudа visuomenei jau рiandien (kiek tai nekliudo jo paюintinei veiklai), valstybл ir mokslas sykiu palengvins рiandien labai aktualios problemos finansavimo sprendimа. Nes mokslo bendradarbiavimas su pramone - tai idлjos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys mokslui uю intelektines pastangas.

Ypaи tai prieinama mokslams, kurie savo prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, techninлms disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes рalies mokslas greta pasauliniш tendencijш visш pirma turлtш atsiюvelgti б savos рalies pramonлs poreikius ir jos plлtros uюdavinius. Negana tik deklaruoti - taip, mes uю inovacijas, mes uю naujas technologijas, mes uю inovacinio verslo skatinimа. Net sukыrus palankias inovacijoms sаlygas valstybлs teisлs, administravimo, рvietimo sferose,

Lietuvoje turi bыti skatinama ir pleиiama infrastruktыra, aptarnaujanti рб sudлtingа procesа. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai Lietuvoje veikia бstaigos, kuriш pagrindinл veiklos uюduotis - teikti visokeriopа paramа mokslo komercializavimui. Tai Lietuvos inovacijш centras, Kauno technologijos universiteto inovacijш diegimo centras, Mokslo ir technologijш parkas. Рiai infrastruktыrai iр dalies galima priskirti ir

Valstybinб patentш biurа ir patentinius patikлtinius, institucijas, teikianиias specializuotas techninлs informacijos paslaugas, verslo paramos organizacijas. Turлdami ryрkesnж valstybлs paramа, рie technologijш perdavimo proceso nariai galлtш gerokai praplлsti ar efektyviau vykdyti savo funkcijas teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rinkш prognozes, бvertinti intelektinб turtа, t.y. daryti visa tai, kuo uюsiima tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.

Sлkmingai realizuodama inovacijш politikа, valstybл sykiu kompleksiрkai sprendюia ir mokslo bei studijш, technologijш skatinimo, рvietimo, informacijos, komunikacijos ir kitas problemas. “Pirmasis veiksmш planas” turлtш tapti kiekvieno sprendimus priimanиio Lietuvos valdininko parankine knyga. IV. Informaciniш technologijш programa Europos Sаjungoje Europos Sаjungoje ne tik abstrakиiai kalbama apie inovacijas, bet ir kuriamos б konkreиias

sritis orientuotos programos. Иia toliau pateikiama trumpa informaciniш technologijш programos ESPRIT apюvalga. Naujш informaciniш technologijш (toliau - IT) programa ESPRIT yra sudлtinл mokslo ir plлtros (toliau - MP) projektш bei technologijш diegimo programa. Jai vadovauja Europos Komisijos treиiasis Generalinis direktoratas (pramonл) (DG

III, European Commission). Informacinлs technologijos labai svarbios visoms pramonлs рakoms: jos naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia bendroviш verslo plлtojimo bыdus. IT reikalingos ir tarptautinлms korporacijoms, ir maюoms бmonлms, siekianиioms бsitvirtinti pasaulinлse rinkose. Taigi Europos sлkmл priklauso nuo IT pramonлs бmoniш teikiamш atitinkamш produktш bei paslaugш ir nuo IT diegimo Europos pramonлje. Kaip veikia ESPRIT?

ESPRIT - tai viena iр specialiшjш Europos Sаjungos Ketvirtosios bendrosios programos, kuri prasidлjo 1994-aisiais ir tжsis iki 1998 metш, tiksliniш programш (specific programmes). ESPRIT glaudюiai susijusi su kitomis specialiosiomis programomis, ypaи su ACTS (telekomunikacijos), IMTU (pramonлs bei medюiagш technologijos) bei su Telematics Applications (telematikos taikymas). ESPRIT yra vadinamoji nenutrыkstama darbo programa,

kuri kasmet po iрsamiш konsultacijш taisoma, nurodant, kokias uюduotis reikia бvykdyti. Oficialiajame Europos Bendrijos юurnale (Official Journal of the European Communities) skelbiami praneрimai, kvieиiantys suinteresuotus asmenis teikti pasiыlymus dлl nurodytш uюduoиiш. Pasiыlymai бvertinami ir atrenkami geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramoniniш MP projektш keliamas reikalavimas, kad б projektus bыtш бtrauktos kompanijos ir

mokslinio tyrimo бstaigos bent iр dviejш Europos Sаjungos рaliш.Taиiau ir kitш рaliш organizacijos turi daug galimybiш dalyvauti programoje. ESPRIT siekia, kad б programа бsitrauktш mokslininkai iр Vidurio ir Rytш Europos, Vidurюemio jыros regiono bei naujш nepriklausomш valstybiш iр buvusios Tarybш Sаjungos. Kokias sritis apima ESPRIT? ESPRIT pagrindinб dлmesб skiria aрtuonioms tarpusavyje

susijusioms tyrimo sritims (domenams): 1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas - uюtikrinti, kad nuolat bыtш iрlaikytas potencialas, bыtinas pramonei atnaujinti. Рi sritis atvira naujoms idлjoms ir юmonлms, reaguojantiems б pramonлs poreikius bei neabejingiems technologijoms, nuo kuriш priklausys rinkos ateitis. 2) Programinлs бrangos technologijш (Software technologies) tikslas - iрlaikyti stipriа, kokybiрkа

bazж bei pagrindines technologijas visuose Europos ыkio sektoriuose, kuriш svarbш komponentа sudaro programinлs бrangos vystymas. 3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistemлms (Technologies for Components and Subsystems) - sritis, susijusi su mikroelektronikos plлtra ir panaudojimu, бrengimais, medюiagomis bei procesais, naudojamais puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektroninлmis projektavimo priemonлmis ir tokiomis periferinлmis posistemлmis, kaip duomenш бsiminimas bei atvaizdavimas.

4) Daugialypлs aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti technologijas ir priemones, padedanиias daugialypлs aplinkos vartotojui. Kitos keturios sritys vadinamos "tikslinлmis grupлmis" (focused clusters). Tai projektai bei papildomos priemonлs, derinamos taip, kad bыtш pasiekti tam tikri moksliniш tyrimш bei pramoniniai tikslai: 1) Atvirш mikroprocesoriniш sistemш iniciatyva (Open Microprocessor Systems Initiative). Siekiama, kad bыtш pripaюinti

Europos pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei mikrokontrolerius ir skatinamas jш naudojimas visame pasaulyje. 2) Didelлs galios kompiuteriai ir jш tinklai (High-Performance Computing and Networking). Lygiagreиiш sistemш naudojimas manipuliuoti didelлs apimties duomenimis bei vaizdu. 3) Verslo operacijш technologijos (Technologies for Business Processes). Бmonлs keiиiamos bei pertvarkomos taip, kad bыtш galima geriausiai naudotis informacinлmis

technologijomis. 4) Integravimas б gamybа (Integration in Manufacturing). Didinamas Europos apdirbamosios pramonлs pajлgumas, kuris leistш pasinaudoti galinga pasauline informacijos infrastruktыra. 1 lentelл ESPRIT skaiиiais (programos biudюetas) Technologinл sritis mln. ECU Technologijos, skirtos komponentлms bei posistemлms 509 Programinлs бrangos technologijos 285 Didelлs galios kompiuteriai ir jш tinklai 265

Integravimas б gamybа 244 Ilgalaikiai tyrimai 203 Atvirш mikroprocesoriniш sistemш iniciatyva 183 Verslo operacijш technologijos 183 Daugialypлs aplinkos (multimedia) sistemos 163 ESPRIT programos biudюetas 1994-1998 m. iр viso 2035 Kaip ESPRIT skatina technologijш perdavimа ir diegimа? Didelл programos dalis – priemonлs, skirtos ryрiams tarp naudotojш ir tiekлjш didinti, rezultatams,

bandomiesiems pritaikymams skelbti, spartinti produktш ir procesш patekimа б rinkа. Dabartinлje programoje рioms papildomoms priemonлms skirta apie 20% viso finansavimo. Bandomшjш pritaikymш (trial applications) ir tiksliniш priemoniш (leveraging actions) uюdavinys - skatinti naudotojo ir tiekлjo bendradarbiavimа. Bandomieji pritaikymai skirti naujausiш technologijш tinkamumui nustatyti. Tikslinлs priemonлs palengvina naujш programinлs бrangos technologijш diegimа ir tokiu bыdu

papildo bandomuosius pritaikymus. EUROPRACTICE ir FUSE priemonлs skirtos kuo plaиiau panaudoti mikroelektroninius sprendimus ir skatinti didesnб pramonлs konkurentingumа diegiant tinkamas technologijas. EUROPRACTICE padeda mokytis ir lengvai naudotis techninлmis paslaugomis, o FUSE remia pramonлs ir ypaи maюas бmones, kurioms reikia бdiegti naujа elektronikа б jau esamas gamybos linijas. Priemonлs, skirtos informacinлs technologijos vaidmens ir indлlio б verslа bei pramonж suvokimui

gerint (awareness actions) skatina pramoninius vartotojus diegti rezultatus gaminant mikroprocesoriш sistemas (microprocessor systems) ir didelio naрumo kompiuterius bei "networking" (high-performance computing and networking). European Multimedia Support Networks tinklo sukыrimo tikslai yra du: nuolat teikti paslaugas, reikalingas Europos organizacijoms, gaminanиioms daugialypлs aplinkos sistemas, daugialypлs aplinkos turinб ir/ar

pritaikymа daugialypлje aplinkoje. Programinлs бrangos geriausios praktikos iniciatyvos (Software Best Practice Initiative, arba ESSI) tikslas - skatinti programinлs бrangos plлtojimo proceso tobulinimа pramonлje, diegiant pagrбstus ir iрbandytus, bet nepakankamai taikomus metodus ir procesus tam, kad padidлtш naрumas, pagerлtш kokybл. Geriausios praktikos tikslas - skatinti maюas бmones didinti naрumа paюangiш informaciniш technologijш dлka. Geriausios verslo patirties tinklш (Business

Best Practice Networks) tikslas - steigti paramos centrus jau esanиiose organizacijose, kurie rinktш ir platintш atitinkamа informacijа. Mokymo programш, skirtш IT projektams (IT Project Traineeships) tikslas - mokymas, susijжs su technologijш perdavimu, jas taikanиiш asmenш bei vartotojш mokymu. Pavyzdinis tinklas (Network of Excellence) jungia pramonж, naudotojus, universitetus bei mokslinio tyrimo centrus, kurie gali naudotis

mokslo bei technologijш perdavimo galimybлmis. Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka iрsamiа informacijа apie ESPRIT veiklos rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei WWW tinkle. Бmonлs ir verslininkai galлs naudotis PROSOMA rezultatais, ieрkoti pagal didelж temш бvairovж ir susipaюinti su tokiais rezultatais, kokius juos pateikia rezultatш savininkai (filmai, pieрiniai,

animacijos, interviu, produktш demonstravimas bei iрsami informacija pasiteirauti). Kitos technologijш perdavimo priemonлs susijusios su dalykiniш seminarш organizavimu, inovacijш perdavimo centrais (Innovation Relay Centres), kuriems padedant naujoviш kыrлjai bendradarbiauja su verslininkais, tarptautines pramoniniш vizitш (industrial visits) programas, priemones, kuriш tikslas - sudaryti maюosioms бmonлms galimybж pasinaudoti rizikos kapitalu bei kitomis finansavimo formomis.

Kaip ESPRIT gauna informacijа apie pramonлs poreikius? Kadangi ESPRIT pagrindinб dлmesб skiria pramonлs reikalavimams, darbo programos sritys ir uюduotys privalo bыti paremtos nuolatiniu dialogu bei santykiш palaikymu su informaciniш technologijш naudotojais ir tiekлjais. Tai daroma бvairiais bыdais, pasitelkiant: a) patariamаsias pramonлs kolegijas (Industrial Advisory Panels), kurios teikia rekomendacijas iр IT naudotojш pozicijш; b) nuolatines darbo programas,

kurios kasmet koreguojamos; c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia atsiliepimus; d) pramoninius bandomuosius pritaikymus; e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo naudotojo priemones (tokiа kaip FUSE); f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikymа; g) kvietimus teikti pasiыlymus, remiantis pramonлs poreikiais; h) рaliш, kurios nлra Europos

Sаjungos narлs, бtraukimа б programа, 5-10-ies metш trukmлs scenarijш, kuriame bыtш numatytas tam tikrш pramonлs sektoriш poreikis informacijos bei ryрiш technologijoms. [5] V. Strateginл technologijш vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos aktualijos. Iр pirmo юvilgsnio atrodo kad sukыrus inovacijа jos бdiegimas yra smulkmena. Taиiau tai daug ilgesnis kelias, negu daugelis mano.

Efektyvi strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris leidюia sumaюinti rizikos kainа, bendras iрlaidas ir "laikа nuo technologijos iki rinkos" bet kuriai naujai technologijai. Kalbant apie strateginж technologijш vadybа, tokie бrankiai, kaip inovacijш teorija, technologinлs kreivлs, technologijш pakeiиiamumas, rinkos ir technologijш matricos turi bыti naudojamos analizuojant situacijа, taиiau pas mus tai nauji ir maюai girdлti dalykai.

Vienas iр pradiniш etapш tam, kad suprastume komercinб inovacinб procesа, yra skirtumo tarp technologinлs inovacijos ir komercinлs inovacijos suvokimas. Technologinл inovacija gali bыti apibrлюta kaip technologinis pakeitimas t. y. inovacija technologiniu poюiыriu yra technologinis pakeitimas verslo poюiыriu. Inovacija verslo poюiыriu yra naujas gaminys, procesas ar paslauga, kuri бgauna komercinж vertж ir sukuria pajamas. Toliau kalbлsime apie inovacijа iр verslo pozicijш, akcentuodami procesа, susietа su

potencialiai stambiomis inovacijomis. 1 pav. Mikrosistemш technologijш inovacinio proceso modelis. Tokios inovacijos gali bыti naujos visa apimanиios technologijos, kurios iр esmлs pakeiиia esamus rinkoje produktus arba sukuria naujus юymius rinkos segmentus ir tuo skiriasi nuo inovacijш, tolygiai gerinanиiш rinkoje esanиius produktus.Tokios stambios inovacijos paprastai yra valstybinлs ekonomikos vystymo strategijos dalis. Kaip pavyzdys pateikiamas ir analizuojamas naujш, potencialiai stambiш inovacijш, tokiш kaip

mikrosistemш technologijos, inovacijos proceso modelis. Mikrosistemш technologijos - viena iр informaciniш inovacijш sriиiш. Tam, kad geriau bыtш suprantamas perлjimas nuo technologiniш pakeitimш prie komercinлs inovacijos, pasinaudosime inovacinio proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2] Modelis pateikia keturiш pagrindiniш inovacinб procesа lemianиiш veiksniш vaizdа:

1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas. Jis parodo esamа specialios technologijos padлtб ir egzistuojantб gamybinб procesа, kuris gali bыti panaudotas inovacijai realizuoti. Daюniausiai inovacijos "брokuoja" б rinkа, naudodamosis esama bazine technologija. Mikrosistemш technologijш atveju tai юymia dalimi gali bыti integriniш schemш technologijos. Tai sumaюina technologinж naujo produkto gamybos kainа bei rizikа.

2) Socialinis arba rinkos poreikis inovacijoms parodytas apaиioje. Rinkos poreikis gali bыti- valstybлs interesai gamybai, valstybei priklausanиiш sferш reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina), taip pat komercinis rinkos poreikis arba neuюpildyta rinkos niрa. 3) Firmos vidinл struktыra, iр vienos pusлs, prieрinasi inovacijai, bet, iр kitos pusлs, siekdama strateginiш tikslш, jш ieрko. Ir tai gali bыti vienas iр svarbiausiш inovacinio proceso sлkmж lemianиiш veiksniш.

Dлl gana sudлtingos ir chaotiрkos firmos inovacinлs struktыros analizuoti inovacinб procesа firmoje yra gana sudлtinga. Ir kuo inovacija yra radikalesnл bei turi didesnж komercinж vertж, tuo inovacinis procesas sulaukia didesnio pasiprieрinimo ir ilgiau trunka. Taиiau yra du dominuojantys tokiш naujш ir radikaliш technologijш, kaip mikrosistemш technologijos, veiksniai, kurie suderinti duoda didюiulб efektа inovacijos procesui.

Tai iрorinis - efektyvios vyriausybinлs politikos poveikis ir vidinis - firmos komercializuojamo produkto pobыdis, kuris gali bыti "superproduktas- rinkos lyderis", ir kurio rinka jau pageidauja. Рie du veiksniai gali labai smarkiai sumaюinti firmos inovacinio proceso rizikа. Aktyvi vyriausybлs politika - finansiрkai remti atrinktus projektus - smarkiai sumaюina firmos rizikа ir stimuliuoja inovaciniш produktш diegimа. "Superproduktas-lyderis" daюniausiai nugali vidines

firmos kliыtis inovacijai ir komercializuojamas. Taиiau, savo ruoюtu, netinkamai atliekama vyriausybлs finansuojamш produktш ekspertizл atneрa nuostolius valstybei, nesukurdama produkto ir bazлs tolimesniam ekonomikos augimui. Vyriausybлs finansuojami taikomieji tyrimai turi bыti atrinkti taip, kad tyrimш rezultatais galлtш pasinaudoti platыs visuomenлs sluoksniai ir stimuliuotш inovacijш augimа. "Produkto lyderio" pavyzdys gali bыti pagreiиio jutiklis, kuris labai greitai buvo бdiegtas automobiliш

pramonлje apsaugoti vairuotojа smыgio metu, iрpuиiant prieр jб pagalvж. Iр esmлs tai stimuliavo automobiliш gamybos technologijos рuolб. Radikaliш produktш inovacinis procesas tжsiasi ilgai: nailono pluoрtui бdiegti reikлjo 11 metш, kserografijai- 13 metш, bevieliui telefonui- 8 metш. Inovatorius paиioje inovacinio proceso pradюioje turi gerai suvokti ir nustatyti ne tik technines galimybes, bet ir potencialш poreikб.

Vykstant inovaciniam procesui, ir idлjai virstant prototipu, techniniai projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, taиiau sлkmingas inovatorius visada seka rinkos poreikius. Rinkos jлgos daro stipriа бtakа, ypaи kai inovacinis procesas pasiekia komercializacijos ir inovacijos fazж. Tai fazлs, kada firmos atlieka produkto rinkos bandymus ir derina produktа rinkos poreikiams. Рiame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir marketingo pusiш firmoje yra kritinis.

Daug gerш idлjш mirрta рiame etape. Kita jлga, kuri бtakoja inovacinб procesа, yra rinkos poreikis. Rinkos poreikis sukuria jлgas, kurios savo poreikiu traukdamos б rinkа naujus produktus, skatina jш kыrimа. Rinkos poreikio бtaka inovaciniam (verslo prasme) procesui daюnai yra lemiama ir svarbesnл uю naujo produkto technologinб potencialа. Inovatorius turi nustatyti kuriamo produkto poreikб paиiuose бvairiausiuose rinkos segmentuose. Poreikiai mikrosistemш technologijш produktams gali bыti suskirstyti

б tris sritis -vyriausybлs, gynybos ir rinkos komercinius poreikius. Valstybiniai poreikiai (gynyba, medicina, gamtosauga). Рiuo atveju vyriausybл uюsako ir perka produktus iр juos kurianиiш firmш. Naujiems produktams kurti ir inovacijoms stimuliuoti svarbu yra ir reguliuojanti vyriausybлs funkcija. Derinantis prie Europos standartш gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos ir t. t. srityse bei priimant

atitinkamus бstatymus, augs ir rinkos segmentai, reikalaujantys naujш mikrosistemш technologijш produktш, pvz. darbo vietos oro kokybлs analizatoriш ir t. t. Vyriausybл turлtш stimuliuoti vietiniш firmш inovacinж veiklа рiose srityse, siekdama uюtikrinti vietinлs pramonлs ir uюimtumo augimа vietoje importo, kuris tik didina Lietuvos kapitalo iрveюimа б uюsienб ir skatina nedarbа.

Bendra mikrosistemш technologijш produktш rinkos augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav. 2 pav. Mikrosistemш technologijш produktш rinkos augimo tendencija Kyla natыralus klausimas: kodлl procesas nuo technologinio pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgas? Viena prieюastis - firmш konservatyvumas ir nenoras keisti veikiantб technologinб procesа bei su tuo susijusi rizika. Rizikos baimл priklauso nuo firmos kuriamos strategijos, nuo to, kaip ji susipaюinusi

su nauja technologija bei rinkos poreikiais. Firmos kuriama strategija turi бtakos inovaciniam procesui. Firmos strategija gali bыti orientuota б pozicijа rinkoje arba б turimus resursus. Firmos, orientuotos б pozicijа rinkoje, rizikа mato kaip santykб tarp firmos technologiniш galimybiш ir galimybiш бsigyti pranaрumа rinkos segmente, kuriame jau vyksta konkurencija. Be abejo, daug kа lemia юmogiрkas veiksnys, todлl yra firmш pionieriш, greitш pasekлjш, prieрininkш

ir tokiш, kurios "kartu su visais". Tam, kad бvertintш galimа inovacinж rizikа, firmos naudoja technologija/rinka matricа. Maюa rizika reiрkia, kad firma inovacinб produktа gali realizuoti tik praplлsdama savo tradicines technologijш galimybes ir uюimdama юinomos rinkos segmentа. Naujas produktas ir naujos rinkos reiрkia didesnж rizikа, taиiau sykiu ir didesnб pelnа sлkmлs atveju. Iр atliktos analizлs darosi aiрku, kad ir firmos, ir valstybлs politika technologiniams pokyиiams finansuoti

turлtш remtis orientacija б minimaliа investicijos rizikа. Taиiau, savo ruoюtu, bendra pasauliniш technologijш keitimosi tendencija rodo, kad artлjame prie naujш radikaliш inovacijш. Tai reiрkia, kad pasaulyje vyksta technologiniai pasikeitimai, kurie ateityje atneр naujш radikaliш inovacijш verslo prasme. Bыtent, rinkoje ims dominuoti nauji informaciniш technologijш produktai, multimedia komunikacijos, mokymo poreikis ir reikрmл bei su juo susijжs verslas.

Matyt, sлkmingiausios inovacijos bus tos, kurios bus pajлgios sumaюinti produktш kainа bei uюtikrinti iрskirtinж kokybж. Tokiu bыdu daugelis esamш produktш bus pakeisti, ir informacinлs technologijos, matyt, bus viena iр tokiш visa apimanиiш inovacijш. Nemaюai technologijш raidos analitikш esamш ir bыsimш naujш technologijш potencialа, remdamiesi istorine analize, vaizduoja S kreive: 3 pav. Mikrosistemш technologijш raidos kreivл (иia

MST - mikrosistemш technologijos). Palyginж 2 pav. pavaizduotas mikrosistemш technologijш dabartinж augimo kreivж su kreive 3 pav. drаsiai galime teigti, kad mikrosistemш technologijos, o kartu su jomis ir visa informaciniш technologijш grupл (buvo nagrinлjama tik siaura informaciniш technologijш dalis - mikrosistemш technologijos - kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji dлsniai ir tendencijos galioja ir visai informaciniш technologijш grupei) рiuo

metu praeina tik vidurinб etapа. Vadinasi, рi sritis yra labai patraukli investuotojams. Kompetencija pagrбsto strateginio planavimo esmл yra teisingai nustatyti, kuriame taрke esame рiuo momentu. Todлl, jei firma ar vyriausybл finansuoja technologijа, kuri yra рios 4 pav. pavaizduotoje S kreivлs pirmojoje dalyje, tai tikлtis greito sлkmingo investicijш grбюimo, realizuojant produktа rinkoje, vargu ar galima. Tai strateginл investicija, kuri sлkmingiausia yra kreivлs kilimo pradюioje.

Taиiau investuoti б technologijа, kuri yra S kreivлs virрuje, reiрkia investuoti, kada rinkoje jau бsitvirtinж konkurentai. Investicijos б technologijas, kuriш S kreivл seniai pasiekл virрutinж ribа, yra investicijos б praeitб su garantija, kad investicijos negrбр. Tai dabar ir daro daugelis buvusiш didюiшjш gamyklш, bandydamos plлsti senas technologijas, valstybei sлkmingai dalinant jiems lлрas. Rezultatai valstybлs mastu bus aiрkыs po keleriш metш, nors daug kas

aiрku jau dabar. Pavyzdys iр pramonлs istorijos: pasirodюius tranzistoriш technologijai, kai kurie vakuuminiш lempш gamintojai investavo pinigus б vakuuminiш lempш tobulinimа, nesuvokdami artлjanиios naujos eros ir sаlyginai greitai bankrutavo. Tie, kas investavo б puslaidininkiш technologijа, uюлmл rinkos lyderiш pozicijas. Рiandien technologiniai pokyиiai yra dar spartesni. Ir neюiыrint sлkmingo vakuuminiш kineskopш ir su jais susijusio verslo, vargu ar bыtш tikslinga firmos

strategijа grбsti vakuumine technologija. Greiиiausiai jas pakeis рaltш katodш matricш arba skystш kristalш ekranai. Taigi Lietuvos kineskopш bei atlenkimo sistemш gamintojai, matyt, gyvena savo saulлlydб. Iр S kreivлs analizлs matyti kad рiandien investavimas б informacines technologijas yra labai daug юadantis. Trumpiau sakant, svarbu ne bendras ekonomikos ir inovacijos ryрys, bet firmos perspektyva, ko firmos galлtш tikлtis iр valstybлs, esant greitiems technologiniams pokyиiams.

Firmos sлkmж inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strateginл orientacija. Firmos turi planuoti sлkmingas inovacijas. Antra - konkurencija yra varomoji inovacijш jлga, ir firma turi pati kurti kitш inovacijш galimybж. Ir technologinл paюanga, ir lyderio vaidmuo sukuriami tinkamos firmos vadybos, bet ne Vyriausybлs politikos dлka. Юinoma, firmos turi naudotis Vyriausybлs teikiamomis galimybлmis, bet jos taip pat turi nuolat siekti

savo produktams ar technologijoms naujш galimybiш rinkoje. Savo ruoюtu naujoms technologijoms vystantis spartлs ir konkurencija tarp inovaciniш produktш. Kuri technologija jos viduje bus sлkmingiausia, dar kol kas sunku pasakyti. Apibendrinant technologiniш pokyиiш ir inovacijш problemа, reikia pasakyti, kad ir valstybл turi turлti savo technologinж - inovacinж strategijа, nes tai yra valstybлs, kaip ir firmos, iрgyvenimo rinkos sаlygomis

arba bankroto problema. Kokб inovacinб savo, kaip valstybлs, produktа Lietuva ruoрiasi pateikti negailestingos globalinлs konkurencijos sаlygomis tarptautinei XXI amюiaus rinkai? Ir ar gali valstybл, kaip ir firma, sлkmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai nesuvokia firmos strateginiш tikslш. Valstybл, kaip ir firma, negali bыti konkurentiрka visose srityse. Laikas bыtш kvalifikuotai бvertinti technologinб valstybлs potencialа, apsibrлюti prioritetines inovacijш

kryptis ir bent tas lлрas, kurias Lietuva pajлgi skirti naujoms technologijoms vystyti, investuoti б tai, kas potencialiai gali duoti naudа. Taиiau tam reikalinga kompetencija pagrбstas valstybлs valdymas ir tam tinkami юmonлs. 4 pav. S kreivлs pradюios ar dar ankstesniш technologijш kыrлjai nesukurs gaminiш, kurie bus konkurentiрki, artлjant б S kreivлs virрutinж dalб. Taиiau valstybлs politika turi bыti visose srityse (mokslo, рvietimo, ekonomikoje) orientuota б tai,

kad sudarytш tam prioritetines sаlygas. Dabartinл Lietuvos mokslo, рvietimo, pramonлs finansavimo sistema akivaizdюiai orientuota б S kreivлs pradюios юmoniш ir technologijш finansavimа. Tai nлra investicijos б ateitб, bet ateities “pravalgymas”. VI. Iрvados Kaip paminлta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo iрnagrinлti informaciniш inovacijш

бdiegimo aspektus, problemas, aptarti bыdus ir nuрviesti bendras vystymosi tendencijas рioje srityje. Atliekant visш pirma Europos Sаjungos рiuo klausimu paruoрtш dokumentш analizж iрryрkлjo keletas esminiш рiш dokumentш trыkumш: 1) Pats didюiausias ir pagrindinis - labai daug nekonkreиios informacijos, medюiagos, neturinиios aiрkaus tikslo, o tik abstraktыs samprotavimai рia kryptimi. Atsiюvelgiant б tai, kad didelis biurokratinis aparatas ir dokumentш gausa yra viena iр skaudюiausiш

greito inovacijш бdiegimo problemш (tа pripaюбsta ir patys Europos komisijos nariai), nematyti konkreиiш pastangш stengiantis tai iрsprжsti. 2) Рis trыkumas siejasi su pirmuoju - tai daug iр esmлs tа patб dalykа nagrinлjanиiш, taиiau skirtinguose lygiuose institucijш ir silpnas jш tarpusavio darbo koordinavimas. 3) Nors ir remiamasi nuorodomis б kitus dokumentus, taиiau nuorodш sistema per daug sudлtinga, ko pasekmлje

pasimeta pagrindinл dokumento esmл ir tikslas, kuris siekiamas jб iрleidюiant, nлra бvykdomas. Юinoma, рio darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analizлs, taиiau tiesiog norisi pareikрti savo nuomonж. Informaciniш inovacijш бdiegimo aspektai, bыdai, problemos рiame darbe atskleisti gana plaиiai ir panagrinлti бvairiais lygiais. Paюymлtina, kad kuo юemesniu lygiu atliekama inovacijш analizл - tuo рi analizл tampa konkretesnл, daugiau siejasi su praktika. Malonu paюymлti, kad tokie tyrimai atliekami ir

Lietuvos autoriш. Nors kol kas tai tik pirmieji юingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis teorijomis, bendravalstybinio masto analizлs, atliekama vyriausybлs politikos kritika (gana konstruktyvi) ir atsiюvelgus б jа manau duotш labai apиiuopiamш ir naudingш rezultatш. Ypaи tai svarbu рio darbo objekto - informaciniш inovacijш srityje, kurios, kaip jau buvo minлta aukриiau darbe, рiuo metu praeina savo didюiausio intensyvumo etapа ir yra labiausiai patrauklios investavimui.

Neturint рiuo klausimu aiрkios valstybinлs politikos (tai, deja dabar ir yra, kа galiu konstatuoti ir iр savo praktinio darbo рioje srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva neiрnaudos labai aiрkiш ir patraukliш galimybiш gerinant bendrа gyvenimo lygб respublikoje. VII. Literatыros sаraрas 1. Europe council. Green paper on innovation, 1995 2. V.Snitka Paюangiш technologijш inovacinis procesas ir komercializacija, “Inovacijш apюvalga”

Nr. 5-6, 1997 balandis-rugsлjis 3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe, 1996 4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business School Press, 1993 5. George Metakides, Esprit Direktoriaus praneрimas, III GD (Pramonл), Europos komisija,

1994 VIII. Priedai